Žmogaus gyvenimas yra energija
Žmogus gyvenime progresuoja per savo mintis ir jausmus, per savo veiksmus, darbus ir elgesį, taip pat įgydamas žinių ir išminties. Šitokiu būdu žengiant pirmyn, žmogaus gyvenimas plečiasi, nes tai yra natūralaus progreso kelias, kuriuo einant gyvenimas plečiasi ir žydi. Šiame gyvenimo kelyje jis yra kaip augalas, kuris stiebiasi link saulės šviesos ir šilumos ir per šią šviesą ir šilumą jis pasiekia pilną savo vystymosi potencialą, padeda savo gyvenimui plėstis. Ir tai, kas yra gerai jam vienam, gerai yra ir kitiems, nes jo paties, kaip individo augimas yra ir kito žmogaus augimas. Todėl, kai vienas žmogus daro pažangą, jis sukuria galimybes daryti pažangą ir kitiems. Žmogus juda taip, kaip ir visa Visata, kuri savo ruožtu varo jį, vysto jo kilnumą, harmoniją ir galią, nes gyvenimas yra energija, tikroji gamtos-kūrybinė energija, kuri yra šaltinis visko, ko jam reikia, ko jis trokšta ir nori. Ir jei jis semia iš šio šaltinio, kad apsirūpintų šia energija, jis tampa laisvas ir nepriklausomas nuo hierarchijų, institucijų, žmonių, bet kokių sektantinių – religinių ir kitokių klaidingų tikėjimų.
Jei žmogus naudojasi savo gyvenimo energija, gerbūvis ateina pas jį iš visur, iš visų kampų ir kraštų, jis tampa džiaugsmingas ir laimingas, ir joks kitas žmogus negali to gerbūvio uždrausti ar atimti. Jei žmogus naudojasi savo gyvenimo energija ir jei kas nors jam atsitinka blogo ar nesiseka, gyvenimo energijoje jis visada randa būdus ir priemones kaip tai įveikti, kaip pasiekti tai, kas yra gera ir teisinga ir kas dažnai viršija kitų žmonių įsivaizdavimo galimybes. Taigi, žmogui yra svarbu betarpiškai naudotis savo gyvenimo energija, kad galėtų patenkinti savo poreikius ir kad galėtų pasiekti tai, ko jis nori, ko siekia ir ko jam reikia. Tačiau tai reiškia, kad bet ką bedarydamas jis turi į save įsiklausyti, vadovautis ir remtis savimi. Todėl jis turi sau vadovauti dėmesingai, kad jo gyvenime viskas klostytųsi teisingai ir iš to augtų teisinga energija.
Taigi jis turi kreipti dėmesį į savo vidines inspiracijas ir į tas, kurios ateina iš išorės. Taip pat jis turi pats veikti bei leisti inspiracijoms veikti, ir jei būtina, atsižvelgiant į savo reikalus. Taip pat, jei kyla klausimų į kuriuos yra reikalingi atsakymai, jis turi tikėtis atsakymų ir reakcijos iš Visatos. Ir viskas turi būti taip, kad žmogus apsivalo pats ir koncentruojasi į gerus ir pozityvius dalykus ir tik per tai jo pasaulis taps tyras ir koncentruosis į vertingus dalykus. Taip darant ir gyvenant, žmogui gyvenimas atsilygina pastoviai augančia energija, kuri jį paverčia išmintingu savo akiračio, elgesio, veiksmų ir darbų kūrėju, per tai jis pasiekia kūrybinį savo vidinio ir išorinio pasaulių santykį. Savo gyvenimo energiją naudojant vidinio pasaulio kūrimui, atitinkamai atsiliepia išorinis pasaulis. Jei žmogus savo gyvenimo energiją naudoja tam, kad gyventų meilėje, taikoje, džiaugsme, laimėje, harmonijoje, žinojime ir išmintyje, tai žmogaus išorėje ir šioje realybėje taps matomi visi dalykai ir vertybės, kurios atskleidžia visa apimančią energiją, kylančią iš jo gyvenimo.
SSSC, 2013 m. kovo 26 d., 23.57 val., Billy
Originalus tekstas: http://beam.figu.org/artikel/1376494155/des-menschen-leben-ist-energie